- suvobuliuoti
- suvõbuliuoti 1. NdŽ, Vdžg, Gs, Snt žr. suvobaloti: Kol kąsnelį suvõbuliuoju, kiti ir pavalgo Jnk. Kol aš tą duoną suvobuliuoju! Grz. 2. intr. kiek, trumpą laiką neaiškiai lyg su kąsniu pakalbėti: Jis tik suvõbuliuoja, negali nė suprast Gs. \ vobuliuoti; apvobuliuoti; pavobuliuoti; suvobuliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.